2012-03-27

Namai


Kažkas kalbėjo apie "namų" paieškas Žemėje. Tačiau kas yra tie namai? Išvažiuojame, persikraustome, sugrįžtame. Kodėl ir kam norime grįžti? Sentimentai ar visgi kažkas ypatinga? Gatvės, kur kiekvienas akemenukas prisimena tavo žingsnius. Dangus, į kurį žiūrėdavai, gulėdamas ant žolės. Namai, kuriuose palikai tiek daug savo jausmų. Medis, į kurį įlipdavai, kad pasislėptum nuo viso pasaulio. Kelias, kuris veda ten, kur visuomet esi laukiamas. Angelas, žiūrintis į tave iš bažnyčios paveikslo. Duona, pati skaniausia visoje Žemėje. Ledai, kvepiantys vaikyste. Žodžiai, skambantys kaip muzika. Šuo, kuris vis dar tave atpažįsta. Žmonės, kuriuos supranti be žodžių. Suoliukas, ant kurio parašei vardą. Pasaka, kuria visada tikėsi... 
O juk yra kažkas dar... Galbūt prisirišame prie vietų, nes paliekame jose savo teigiamos energijos? 
Prieš kelias dienas buvau nuvažiavusi į vaikystės vietas ir supratau, kad mano širdyje yra trys "salelės", kuriose jaučiu, kad esu namie: vieta, kurioje gyvenu dabar su mylimu žmogumi; vieta, kur gyvena mama; ir vieta, kurioje, deja, jau niekas nebegyvena, tačiau nuo vaikystės tai buvo mano antri namai ir visuomet ten buvau laukiama. Tikriausiai per tą laiką viskas ten tiek persisunkė meile, kad net dabar, kai ten jau tuščia, vis tiek atrodo, kad apie ją tau šnabžda kiekvienas centimetras...



4 komentarai:

  1. Great pictures and an interesting blog,
    thanks for visiting mine.

    Greetings
    Gabriele

    AtsakytiPanaikinti
  2. Rasai trimis kalbomis? koookia tu saunuole! As kartais tyngiu dviem parasyt, buna po lietuvisko varianto angliskam rasyti dingsta ikvepimas, arba arvirksciai :) Fantastika :)

    Ir mintys tavo labai garzios, pritariu :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dėkui :)
      Laiko iš tikrųjų užima nemažai vertėjavimas, ir kartais gaunasi jis toks mechaniškas. Angliškai tai jau ir man įkvėpimo pritrūko rašyt :))))

      Panaikinti